L. Foichtvangeris - Goja

Čia – romantiškasis amžių sandūros Paryžius, aukso amžius, kai inžinierius Eifelis savo bokštą, tapsiantį miesto simboliu; kai Monmartre Renuaras, Dega, Tulūzas-Lotrekas bando spalvomis pagauti tekančios saulės įspūdį, o dar po keleto metų Van Gogas ir Gogenas niauriai ginčijasi dėl meno prasmės ir jų laukiančios šlovės. Impresionistai ir postimpresionistai, vieni – jau pripažinti, už uodegos pagavę savo “laimės paukštę”, kiti – romantiškai skurstantys dirbtuvėse, diskutuoja ir kuria, meną sutapatindami su gyvenimu. Upeliais liejasi konjakas, atidarant Mulen Ružo kabaretą iš po nėrinių švysčioja aukštyn šokėjų kojos… Į tapybos ir bohemos pasaulį tarsi verpetą įsisuka ir medicinos studijuoti atvykęs ispanas Emilijas Archibajas, besiblaškantis tarp meilės ir meno. O tuo metu Emilijo Archibajo dėdė, ispanų konsulas Pereira, pats bergždžiai svajojęs atsidėti tapybai, bando įgyvendinti viso savo gyvenimo tikslą – į tėvynę pervežti ir su priderama pagarba perlaidoti ispanų genijaus, tapytojo Gojos palaikus. Tačiau pasirodo, kad Gojos palaikus gaubia šiurpi paslaptis… Jausmingas, paslaptingas istorinis romanas, kupinas bohemiškos romantikos ir ispaniškos dvasios, apmąstymų apie meną ir menininkus – siautulingus jų gyvenimus ir tragiškus likimus.

Leidimo metai: 1962

Leidėjas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla